Kokia turi būti gera draugė, anot KET (kognityvinė ir elgesio psichoterapija) Kažkam gali atrodyti paradoksalu ir nelogiška, bet gera draugė ne ta, kuri tave palaikys ir išklausys. Ką turiu omeny? Palaikymas ir išklausymas gali būti visoks. Tarkim aš papasakojau savo draugei, koks blogas mano vyras, manęs nemyli, nesupranta, neužjaučia, draugė mane pilnai palaiko, stoja mano pusėn, sako nu tikrai idiotas, visi tie vyrai tokie, maniškis man irgi gėlių neneša, nesupranta manęs, jaučiuosi nemylima ir negerbiama. Šitame pokalbyje tiek mąstymo klaidų, tiek nuodų, neleidžiančių mums džiaugtis mūsų santuoka, gyvenimu, vaikais, kad ojojoj.... Kas gi blogo tame, kad draugė mane supranta ir palaiko: 1. palengvėjimas ne ilgalaikis, o tik momentinis - pokalbio metu. 2. neskatina manęs keistis, o jeigu aš nekeisiu savęs, tai tikėtina, kad visi mano pojūčiai gyvenimas ir viskas kas vyksta aplinkui nesikeis, kaip užburtas ratas, ir aš toliau kentėsiu. 3. kursto židinyje rusenančią ugnį, nes gal dar galvoj būdavo mintis, kad gal čia ne vien vyras kaltas, kad dar reikėtų pasigilinti, pagalvoti kaip kas, o čia draugė pasakė, kad ir jai taip pat, ir kad ir ji taip elgiasi, vadinasi taip visos moterys kenčia, o visi vyrai kiaulės. 4. nieko čia nepakeisi, nes toks gyvenimas, tokie moterų ir vyrų santykiai, reikia susitaikyti arba skirtis. 5. draugė kenkia ir sau, nes mes viena kitai "padedam". Tačiau taip visuomenėje priimta, vargu, ar moteris, kuri savo draugei pasakytų - nustok skųstis, bandom ieškoti išeities, pabandom būti laimingos, turės daug draugių... Gal aš klystu, bet iš mano aplinkos pastebėjimų taip yra. Jeigu tu nesiskundi savo vyru, savo santykiais, tai arba nepasitiki draugėmis, arba tu kažkokia nenormali, kad pas jus viskas gerai, arba tu kažką labai blogo slepi, arba tu pasikėlusi ir vaidini, kad pas jus ideali santuoka ir t.t., ir pan. Gera draugė pasakytų - tai, kad vyras kažko nepadaro, ar tave įžeidžia dar nereiškia, kad tu turi dėl to liūdėti ir įsižeisti. Atrodo beveik neįmanoma.... Juk aš jį myliu, stengiuosi, jis privalo mane mylėti. Tai ką tu darai ir kad tu stengiesi čia tik tavo reikalas - nori darai, nori nedarai, o jis neturi vienaip ar antraip reaguoti į tai ir pateisinti tavo lūkesčius. Idealiu atveju, bendraujant su savo antrąja puse, ieškant išeities, taip galėtų būti, bet meilė ilgalaikiuose santykiuose, tarpusavio pagarba, tarpusavio norų paisymas, pastangos dėl vienas kito - tai ilgas ir labai nelengvas darbas. O gera ir supratinga draugė tame neretai pakiša koją ir pakursto mūsų moterišką egoizma. Aš jokiu būdu neginu vyrų, jų neteisinu ir nesakau, kad moteris vienintelė turi stengtis, bet kadangi dažniausios psichoterapeuto klientės dėl problemų santykiuose yra moterys, tai psichoterapeutas gali padėti pasikeisti tik jai, padėti pakeisti požiūrį ir būti laimingesnę tik ją. Su vyru aiškintis ir jį pakeisti galima tik tada, kai jis pats ateis. BET....... Yra svarbus punktas - mūsų elgesio pokyčiai neša pokyčius mūsų aplinkoje, su mumis bendraujantiems žmonėms...